MOKSLO IR PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Iš LUGELA tyrimų rezultatų į praktinį medicininį taikymą

LUGELA mokslo ir praktinis svarbumas nustatomas ne tik viena atskira publikacija, bet nuosekliu duomenų apie vandens sudėtį, jos fiziologinį poveikį, farmakologines savybes ir klinikinio taikymo rezultatus kaupimu.

LUGELA tyrėjai

D. V. Džavahišvilio darbai 1945, 1949 ir 1953 metais sudarė mokslinį pagrindą tolesniam LUGELA – kaip savarankiško natūralaus gydomojo komplekso – tyrimui. Tolimesniuose G. S. Gvišiani, V. L. Kvicaridze, M. Š. Ležavos, N. V. Glonti, I. G. Andguladze ir kitų autorių tyrimuose ši bazė buvo papildyta eksperimentiniais, farmakologiniais ir klinikiniais duomenimis.

Pagrindinis praktinio taikymo principas

LUGELA turėtų būti laikoma ne įprastu geriamuoju vandeniu ar tiesioginiu kalcio chlorido tirpalo ekvivalentu, o aukšto mineralizacijos lygiu natūraliu kompleksu.

LUGELA tyrimai buvo būtent apie tai: vandens poveikis buvo apibrėžiamas ne vien dominuojančiu kalcio komponentu, bet ir natūralių mineralinių medžiagų deriniu, formuojančiu vieningą fiziologiškai aktyvų kompleksą. Moksliniuose darbuose ne kartą lyginta LUGELA su dirbtiniu kalcio chlorido tirpalu, ir šių tyrimų rezultatai tapo vienais iš pagrindų savarankiškam jos medicininiam taikymui.

Dėl to mokslo ir praktinis požiūris yra toks:

klinikinis vertinimas → užduoties nustatymas → taikymo būdo pasirinkimas → dozuotas kursas → rezultato vertinimas.

Pagrindinės ištirtos veikimo kryptys

Moksliniai darbai leidžia išskirti keletą fiziologinių ir klinikinių krypčių, kurios turi tiesioginę reikšmę praktinei medicinai.

Priešuždegiminis poveikis

M. Š. Ležavos tyrimai

M. Š. Ležavos tyrimuose tirtas LUGELA poveikis uždegimams, įskaitant eksperimentinius miokardo ir sąnarių pažeidimus. Šie darbai papildė tolimesni klinikiniai stebėjimai ir sudarė pagrindą LUGELA taikymui kompleksinėse programose su uždegiminėmis reakcijomis.

Desensibilizuojantis poveikis

Eksperimentiniai ir dermatologiniai tyrimai

Eksperimentinių tyrimų metu nustatytas LUGELA poveikis alerginėms organizmo reakcijoms. Ši kryptis buvo toliau plečiama dermatologiniuose N. V. Glonti tyrimuose, kur LUGELA taikyta egzemai, o klinikinė dinamika vertinta kartu su laboratoriniais ir funkciniais rodikliais.

Hemostatinis poveikis

M. Š. Ležavos tyrimai

M. Š. Ležava tyrė LUGELA poveikį parenchimatiniams kraujavimams. Eksperimentiniuose darbuose buvo parodytas ryškus kraujavimą stabdantis poveikis, įskaitant kepenų ir inkstų pažeidimus.

Poveikis virškinimo sistemai

Atskiri tyrimai buvo skirti skrandžio sekretorinei ir evakuacinei funkcijai. Ši kryptis tapo moksliniu pagrindu LUGELA taikymui virškinamojo trakto ligoms ir tolesniam diferencijuotų vartojimo schemų kūrimui.

Mineralų apykaita

Klinikiniuose ir eksperimentiniuose darbuose tirta kalcio ir kitų elektrolitų koncentracija bei LUGELA poveikio skirtumai nuo dirbtinių kalcio tirpalų. Tai svarbu endokrinologijai, kaulų-raumenų sistemai ir kitoms sritims, kur mineralų apykaita yra patogenezės ar atstatymo dalis.

Natūralūs apsauginiai mechanizmai

I. G. Andguladze tyrimai

I. G. Andguladze tyrimai buvo skirti LUGELA poveikiui aktyvios mezenchimos funkcionavimui ir organizmo apsauginiams atsakams. Ši kryptis praplėtė LUGELA poveikio supratimą už kalcio apykaitos korekcijos ribų.

Praktinis taikymas medicinos kryptyse

Kaupti moksliniai duomenys leidžia naudoti vieningą principą: kiekviena taikymo kryptis turi būti susijusi su konkrečiais tyrimais ir klinikinėmis užduotimis.

LUGELA profesionalių enciklopedijos skyriuje šie duomenys yra sisteminti pagal pagrindines medicinos sritis:

alergologija ir imunologija;
kardiologija ir angiologija;
pulmonologija;
gastroenterologija;
nefrologija ir urologija;
endokrinologija;
neurologija;
traumatologija, ortopedija ir reumatologija;
dermatologija;
oftalmologija;
stomatologija;
ginekologija, andrologija ir reprodukcinė medicina.

Toks formatas leidžia gydytojui pereiti ne nuo bendro produkto aprašymo, bet tiesiogiai nuo specialybės ir klinikinės užduoties prie praktinio taikymo schemos.

Taikymo formos

Istoriniai moksliniai duomenys aprašo peroralinį, išorinį ir sovietmečio medicinos praktikoje intraveninį sterilizuotos LUGELA vartojimą.

Šiuolaikinėje praktikoje pagrindinis yra dozuotas peroralinis vartojimas pagal galiojančią instrukciją.

Suaugusiojo bazinis režimas yra šis:

10 ml LUGELA 3 kartus per dieną po valgio. Pagrindinio kurso trukmė yra 1 mėnuo.

Galiojanti instrukcija leidžia derinti LUGELA su antivirusine, antibakterine ir priešuždegimine terapija. Priešindikacijos: hiperkalcemija ir individualus netoleravimas.

Specialios schemos atskiroms ligoms nagrinėjamos atitinkamose profesinėse straipsniuose ir metodiniuose medžiagose.

Kompleksinės terapijos principas

Moksliniai tyrimai rodo, kad LUGELA buvo taikoma kaip savarankiškas natūralus gydomasis veiksnys ir kaip kompleksinės terapijos komponentas.

Praktiškai tai reiškia šią tiesą:

LUGELA nepakeičia reikalingos specializuotos terapijos, o įtraukiama į gydymo programą su konkrečia fiziologine užduotimi.

Uždegiminiuose procesuose – priešuždegiminėje kryptyje.

Alerginėse reakcijose – desensibilizacinio poveikio srityje.

Mineralų apykaitos sutrikimuose – natūralioje mineralų aprūpinimo funkcijoje.

Atstatomuosiuose procesuose – medžiagų apykaitos ir audinių mechanizmų palaikymui.

Virškinimo trakto ligose – sekretorinės ir funkcinės reakcijos ypatumams.

Toks požiūris padaro LUGELA taikymą tikslingą ir klinikiškai valdomą.

Efektyvumo kontrolė

Praktinis taikymas turi būti lydimas objektyvaus rezultato įvertinimo.

Priklausomai nuo ligos naudojami:

  • simptomų dinamika;
  • uždegiminio proceso būklė;
  • laboratoriniai rodikliai;
  • mineralų apykaita;
  • organų ir sistemų funkcinių parametrų vertinimas;
  • kurso toleravimas;
  • pasiektų efektų trukmė.
N. V. Glonti klinikiniai tyrimai

Būtent toks principas buvo taikomas didelėse LUGELA klinikiniuose tyrimuose. Pavyzdžiui, N. V. Glonti disertacija apėmė savarankiškus klinikinius ir laboratorinius tyrimus, rezultatų diskusiją, išvadas ir atskirą praktinių rekomendacijų skyrių.

Praktinis algoritmas

  1. Atlikti klinikinį vertinimą ir nustatyti taikymo užduotį.
  2. Pasirinkti atitinkamą LUGELA medicinos taikymo kryptį.
  3. Susipažinti su specializuotu straipsniu ir pirminiais moksliniais šaltiniais.
  4. Nustatyti formą ir dozuotą vartojimo režimą.
  5. Įtraukti LUGELA į individualią gydymo ar atstatymo programą.
  6. Nustatyti objektyvius kontrolės kriterijus.
  7. Įvertinti kurso rezultatą ir tolesnę taktiką.

Mokslo ir praktikos požiūrio reikšmė

Pagrindinė LUGELA mokslinės bazės ypatybė yra tyrimų tęstinumas.

Cheminė sudėties analizė sukūrė pagrindą eksperimentinei farmakologijai. Eksperimentiniai darbai leido pereiti prie klinikinio taikymo. Klinikiniai stebėjimai savo ruožtu suformavo konkrečias rekomendacijas ir iškėlė naujus klausimus tyrėjams.

Dėl to LUGELA profesinis taikymas turi būti grindžiamas ne atskiromis citatomis, bet tarpusavyje susijusių mokslo duomenų visuma.

Išvada

LUGELA mokslo ir praktinės rekomendacijos apjungia tris lygius:

moksliniai tyrimai → klinikinis patvirtinimas → praktinis taikymas.

Toks požiūris leidžia nuosekliai, profesionaliai ir tiesiogiai susieti su pirminiais šaltiniais naudoti sukauptą mokslinę patirtį.

LUGELA laikoma natūraliu aukšto mineralizmo gydomuoju kompleksu, kurio taikymas nustatomas konkrečia medicinos užduotimi, dozuotu režimu ir objektyviu rezultato įvertinimu.

↓
Eiti prie mokslo medžiagos